VEKSELIAI VERSLE. VERTA?
Šaltinis: www.legalline.lt
Siekiant kuo labiau užsitikrinti piniginių prievolių įvykdymą, pastaruoju metu tapo labai populiaru prievoles užtikrinti keliais papildomais jų užtikrinimo būdais. Tarp kitų prievolių užtikrinimo būdų vis populiaresnis tampa vekselis. Vekselio panaudojimas civiliniuose teisiniuose santykiuose tolygiai dažnėjo kiekvienais metais. Krizės metu šis augimas ypač didelis. Naudojimosi vekseliais augimą lemia įvairūs veiksniai, tokie kaip: • Vekselio turėtojo reikalavimų patenkinimas ne ginčo tvarka. Verslo santykiuose svarbu laiku, t.y. sutartais terminais, vykdyti pinigines prievoles. Priešingu atveju tai gali lemti net verslo subjekto bankrotą. Teisminiai ginčai užtrunka ilgesnį laiką, kreditorius turi įdėti nemažai pastangų, todėl vekselio populiarumą lemia reikalavimų patenkinimo greitumas bei paprastumas ne ginčo tvarka. • Išplėtotas notarų tinklas bei aukšta notarų kvalifikacija. Tai lemia greitų, patogių, geros kokybės paslaugų vekselio turėtojams teikimą protestuojant vekselius bei išduodant vykdomuosius įrašus. • Ekonominė krizė, kurios metu vekselis patvirtina savo, kaip vieno greičiausių bei efektyviausių kreditoriaus reikalavimų patenkinimo priemonių, vardą. Sudėtinga tiksliai nustatyti, kiek civiliniuose teisiniuose santykiuose sudaroma vekselių. Vis dėlto įmanoma įžvelgti tam tikras tendencijas, atsižvelgiant į notarų įforminamų protestų bei išduodamų vykdomųjų įrašų skaičių pokyčius. 2006 ir 2007 m. vykdomųjų įrašų išdavimo prieaugis, palyginti su prieš tai buvusiais metais, sudarė apytiksliai 600–800 vykdomųjų įrašų per metus. Tuo tarpu 2009 m. metais išduodamų vykdomųjų įrašų skaičius žymiai išaugo, buvo išduota apie 3000 vykdomųjų įrašų daugiau nei 2007 metais. 
Šiuo straipsniu „VEKSELIAI VERSLE. VERTA?” yra atkreipiamas didesnis dėmesys ne į teorinę, bet daugiau į praktinę vekselio išrašymo ir išieškojimo pagal jį dalį, bei, atsižvelgiant į tai, skirstomas, į dvi dalis: 1) vekselis ir jo išrašymo ypatumai; 2) išieškojimas pagal vekselius bei vykdomųjų įrašų išdavimas. Vekselis ir jo išrašymo ypatumai LR Civilinis kodeksas (toliau – CK) bei LR Įsakomųjų bei paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – LR ĮPVĮ) vekselį apibrėžia labai panašiai, nurodo, kad vekselis – tai dokumentas, vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Taigi iš vekselio apibrėžimo matome, kad vekselis pirmiausia yra vertybinis popierius, tai yra jis laikomas savarankišku civilinių teisinių santykių objektu, kuris gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje. Vekselis kaip civilinių teisinių santykių objektas atsiranda jį išrašant, todėl vekselio išrašymas yra laikomas vienašaliu sandoriu, nes, išrašydamas vekselį, jo davėjas sukuria tam tikras teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims (vekselio gavėjui, mokėtojui). Iš vekselio apibrėžimo taip pat matome, kad vekseliai yra dviejų pagrindinių rūšių: įsakomasis vekselis (arba kitaip – trata) ir paprastasis vekselis (arba – solo vekselis). Įsakomuoju vekseliu jį išdavęs asmuo (vekselio davėjas) besąlygiškai įsako kitam asmeniui (vekselio mokėtojui), kad šis vekselyje įrašytą sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui). Kitais žodžiais tariant, aš, išduodamas įsakomąjį vekselį, įpareigoju kitą asmenį (skolininką) vekselyje nurodytą sumą sumokėti trečiajam asmeniui arba man pačiam. Taigi vekselį išrašo kreditorius, o skolininkas (vekselio mokėtojas), jį privalo akceptuoti, tai yra pasirašyti. Praktikoje įsakomųjų vekselių beveik nebūna. Paprastuoju vekseliu jį išdavęs asmuo (vekselio davėjas) be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą, tai yra vekselio davėjas tampa ir vekselio mokėtoju. Kitaip tariant, aš pats būdamas skolininku įsipareigoju vekselyje nurodytą sumą sumokėti kreditoriui. Remiantis vekselio apibrėžimu galima vienareikšmiškai teigti, kad vekselis – tai tik LR ĮPVĮ nustatyta tvarka išrašytas dokumentas. Todėl visi vekseliai turi griežtai atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus, tai yra turėti įstatyme nurodytus rekvizitus. Priešingu atveju dokumento negalima laikyti vekseliu. Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje dažniausiai pasitaiko paprastojo vekselio rūšis, bei į tai, kad aptariant vekselio išrašymo ypatumus visi įstatymo rekvizitai turi buti nurodyti tiek įsakomajame, tiek paprastajame vekselyje, todėl yra pateikiama paprastojo vekselio pavyzdinė forma. VEKSELIO forma Vekselis nebūtinai turi būti išrašytas pagal pateikta forma. Svarbiausia, kad būtų nurodyti visi reikalingi rekvizitai. Jie turi būti surašyti rašaliniu rašikliu, tušinuku ar atspausdinti ant bet kokio lapo. Yra numatytas tik vienas draudimas, tai kad vekselio negalima išrašyti pieštuku. Visi privalomi rekvizitai turi būti surašyti pirmoje lapo pusėje. Taigi, kas turi būti įrašyta dokumente, kad jį galima būtų laikyti vekseliu?
Tai nustato LR ĮPVĮ 3 ir 77 straipsniai. 1) Vekselio pavadinimas. Privalomai turi būti. Nesant pavadinimo dokumentas negali būti laikomas vekseliu. Pavadinime turi buti žodžiai “paprastasis vekselis” arba „įsakomasis vekselis” tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas. Vadinasi vekselis gali buti išrašomas įvairiomis kalbomis, tiesiog nesumokėjus vekselio sumos nurodytu terminu, notarui papildomai turėsite pateikti vekselio vertimą su paliudytu vertėjo parašu. 2) kitas privalomas vekselio rekvizitas, be kurio dokumentas nebūtų vekselis, – besąlyginis įsipareigojimas arba įpareigojimas sumokėti nurodytą sumą. Besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą sumą reiškia ir tai, kad vekselyje negali būti nurodyti jokie juridiniai faktai ar aplinkybės, su kurių atsiradimu, išnykimu ir pan., būtų siejamas pagal vekselį atsiradusių įsipareigojimų įvykdymas. Kitaip tariant, vekselyje negali būti jokių „jeigu”. Vekselio suma yra neribojama. Suma turi būti įrašyta žodžiais ir skaitmenimis. Jeigu nesutampa suma žodžiai ir skaitmenimis – pirmenybė taikoma sumai žodžiais. Jei kelis kart skaitmenimis arba žodžiais įrašytos sumos nesutampa – pirmenybė teikiama mažiausiai sumai. Galima naudoti įvairias valiutas, tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad dėl atsiskaitymo grynais pinigais riboja LR Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas. 3) LR ĮPVĮ taip pat numato, kad vekselyje privaloma nurodyti vekselio davėjo, mokėtojo ir pinigų gavėjo pavadinimą (juridinio asmens) ar vardą ir pavardę (fizinio asmens). Tačiau LR ĮPVĮ nereikalauja, kad kartu būtų nurodytas juridinio asmens ar fizinio asmens kodas. Taigi remiantis LR ĮPVĮ vekselis, kuriame bus nurodyti tik juridinio asmens pavadinimas ar fizinio asmens vardas ir pavardė, turėtų būti laikomas tinkamu ir galiojančiu. Tačiau atsižvelgiant į LR Notariato įstatyme nustatytą įpareigojimą notarui nustatyti asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus tapatybę, o taip pat į notaro pareigą įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, pagrįsta būtų reikalauti, kad šalia vekselyje nurodyto juridinio asmens pavadinimo, būtų nurodytas ir to juridinio asmens kodas, o šalia fizinio asmens vardo ir pavardės – būtų nurodomas to fizinio asmens kodas ar bent jau gimimo data, kai asmuo neturi kodo (pvz. užsienio pilietis). Nors įstatymas to ir nereikalauja, tačiau asmens kodo ar bent jau fizinio asmens gimimo datos nurodymas yra reikalingas siekiant užtikrinti tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesus, o kartu ir išvengti bereikalingos atsakomybės už asmenims padarytą žalą. Įstatyme tiesiogiai nėra nurodyta, kad šalia mokėtojo, davėjo ar pinigų gavėjo pavadinimo ar vardo ir pavardės turi būti nurodytas ir asmens adresas, tačiau sistemiškai žiūrint į LR ĮPVĮ darytina išvada, kad vekselyje turėtų būti nurodytas bent jau mokėtojo adresas. Geriausia, jeigu nurodomi visų vekselyje nurodytų asmenų adresai. 4) vekselio išrašymo data yra privalomas vekselio rekvizitas. Jei nebus nurodoma data vekselis neturės vekselio galios. Data įrašoma nurodant metus, mėnesį ir dieną. 5) vekselio išrašymo vieta vekselyje turėtų būti nurodoma įrašant miesto, gyvenvietės pavadinimą ar pan. Jeigu tokio įrašo nėra, laikoma, kad vekselis išrašytas toje vietoje, kuri nurodyta šalia vekselio davėjo. Todėl šio rekvizito nebuvimas nedaro vekselio negaliojančiu. 6) kitas neprivalomas ir neesminis vekselio rekvizitas mokėjimo vieta, nes įstatymas nurodo, kad nesant nurodytos vekselio mokėjimo vietos, mokėjimo vieta laikoma vieta, nurodyta šalia mokėtojo pavadinimo ar vardo ir pavardės. 7) labai svarbus vekselio rekvizitas ir praktikoje sukeliantis daugiausia problemu yra mokėjimo terminas. ĮPVĮ 35 straipsnis nurodo baigtinį vekselio mokėjimo terminų sąrašą. Tai reikškia, kad tik įstatyme nurodyti vekselio mokėjimo terminai gali būti nurodyti vekselyje ir šalių pasirinkimo teisė čia yra griežtai ribota įstatymo. Vekselis gali būti išrašytas apmokėti: 1) jį pateikus; 2) per tam tikrą laiką po pateikimo; 3) per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos; 4) nustatytą dieną. Įstatyme aiškiai nurodyta, kad jeigu vekselyje nurodomas kitoks mokėjimo terminas, nei paminėti, arba vienas po kito einantys mokėjimo terminai – tai daro vekselį negaliojančiu. Tačiau jeigu vekselyje mokėjimo terminas visai nenurodytas – tai vekselis yra galiojantis ir laikoma, kad jis mokėtinas jį pateikus. Dažnai praktikoje pasitaiko vekselių, kuriuose mokėjimo terminas nurodomas ne visai pagal įstatymą, tai yra neatkartojamas pažodžiui įstatyme nurodytas termino apibrėžimas. Pavyzdžiui, dažnai pasitaiko, kad vekselio mokėjimo terminas apibrėžiamas žodžiais „pagal pareikalavimą”. Tai nėra esminis vekselio trūkumas, nes LAT 2007 m. sausio 22 d. nutartimi (civ. bylos Nr. 3K-3-8/2007) išaiškino, kad terminas ,,pagal pareikalavimą” tolygus terminui „vekselį pateikus”. Kai terminas apibrėžiamas nurodant, kad vekselis turi būti apmokėtas per tam tikrą laiką po pateikimo arba per tam tikrą laiką nuo jo išrašymo, turėtų būti vekselyje nurodomas konkretus dienų ar mėnesių skaičius, bet ne konkreti data. Tačiau LAT jau minėtoje nutartyje nurodė, kad vekselyje nurodytas terminas ne vėliau kaip iki 2004 m. rugpjūčio 28 d. (faktas iš bylos), tolygus termino apibrėžimui, kai vekselis turi būti apmokėtas per tam tikrą laiką nuo jo išrašymo. Tai yra šiuo atveju teismas laikė, kad nurodant iki kokios konkrečios datos turi būti apmokėtas vekselis, buvo tiksliai apibrėžtas terminas nuo vekselio išrašymo iki jo apmokėjimo. Teismas nurodė, kad toks netikslumas nėra pagrindas laikyti vekselį negaliojantį, tokiu formaliu pagrindu, kad jame nurodytas kitoks mokėjimo terminas nei įstatyme. Tačiau yra siūloma, atsižvelgiant į tai, kad LAT praktika ir teisės aiškinimai nėra pagrindinis teisės šaltinis ir kartais yra keičiama, tą nurodo ir teismas kai kuriose nutartyse, vis tik vengti kitokių nei įstatyme nurodytų termino apibrėžimų. Dažniausiai praktikoje vekselio mokėjimo terminas apibrėžiamas konkrečia data. Tokiu atveju nurodama metai, mėnuo ir diena. Labai dažnai tenka sutikti vekselių, kuriuose nurodoma, kad vekselis yra mokėtinas ne konkrečią dieną bet iki konkrečios dienos, tai yra prieš mokėjimo datą įrašomas žodis „iki”, pavyzdžiui, „sumokėti iki 2007 m. liepos 1 d.”. Pagal įstatymą kaip minėta terminas turėtų būti apibrėžiamas „sumokėti 2007 m. liepos 1 d.” Toks termino apibrėžimas jau lyg ir nebeatitinka įstatymo reikalavimo, dėl to nėra pasisakęs LAT, nors remiantis ankščiau paminėtu LAT traktavimu, galbūt ir tokią situaciją LAT laikytų nereikšmingu netikslumu, kuris nedaro vekselio negaliojančiu. 8) Vekselio davėjo parašas. Parašai vekseliuose nėra liudijami notaro. Jei vekselį išduoda juridinis asmuo, šalia juridinio asmens atstovo parašo turi būti uždėtas antspaudas. Taip pat norėtume paminėti, kad praktikoje pasitaiko labai daug atveju, kai vekselio davėjas ginčija vekselį, teigdamas, kad jis to vekselio nepasirašė, todėl siūloma, kad vekselio davėjas ne tik pasirašytų kaip tai reikalauja įstatymas, bet pats savo ranka išrašytų vekselį arba bent jau užpildytų ranka savo duomenis. 9) Laiduotojas. Reikalavimai taikomi tokie patys kaip ir vekselio davėjui, geriausia jei bus nurodomas vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, bei pasirašytas. Praktikoje labai dažnai pasitaiko vekselių su laiduotojais, kaip pavyzdžiui: juridinis asmuo išduoda vekselį, o už jį laiduoja jo akcininkai. Tokiu atveju, nesumokėjus vekselio sumos, bus išieškoma solidariai tiek iš vekselio davėjo, tiek iš laiduotojų. Protestas Ruošdami vekselio pavyzdį, vekselyje įrašėme terminą, kad vekselio turėtojas yra ateidžiamas nuo pareigos įforminti vekselio protestą. Siūlome išrašant vekselį visuomet tai pažymėti. Nebūtinai taip kaip parašėme mes, tiesiog svarbiausia, kad būtų pasakyta, kad vekselis yra neprotestuotinas. Kodėl? Todėl, kad vekselio protestas, tai tik oficialus notaro patvirtinimas, kad nustatytu laiku vekselis nebuvo apmokėtas. Vekselio protestavimui yra taikomi labai griežti terminai, tai yra vekselis turi buti pateiktas protestuoti paskutinę termino apmokėti diena arba per dvi po jos einančias darbo dienas, jei to nepadarysite per šiuos terminus, vekselis iškart taps negaliojančiu. Tuo tarpu, jei vekselyje nurodysite, kad vekselis yra neprotestuotinas, dėl vykdomojo įrašo išdavimo į notarą turėsite kreiptis per vienerius metus nuo mokėjimo termino pabaigos. Tačiau, jei jau neįrašėte vekselyje, kad vekselis yra neprotestuotinas, tuomet per aukščiau nurodytą terminą privalote kreiptis į notarą dėl vekselio protesto įforminimo. Notarui turite pateikti: 1) du prašymo egzempliorius; 2) vekselio originalą; 3) įrodymą, kad vekselis buvo pateiktas akceptuoti ar apmokėti. Kaip reikia pateikti skolininkui vekselį apmokėti niekur nėra nurodoma, geriausias būdas būtų, kad skolininkas kitoje vekselio pusėje parašytų, kad vekselis buvo jam pateiktas apmokėti, nurodytų datą, bei šalia šio įrašo pasirašytų. Tačiau dažnai vekselio originalą pateikti mokėtojui neįmanoma dėl įvairiausių priežasčių. Kyla klausimas, kokiu būdu tuomet vekselis gali būti pateiktas apmokėti ir kaip notarui įsitikinti, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti? Vekselių naudojimo taisyklės nurodo atvejį kuomet vekselio turėtojas gali pateikti vekselį inkasuoti bankui, teikiančiam tokią paslaugą. Taisyklėse nurodyta, kad inkasuojančiojo banko raštiškas raginimas mokėtojui apmokėti vekselį prilygsta vekselio pateikimui mokėtojui. Kitokių pateikimo būdų nėra numatyta, todėl pakankamas vekselio pateikimo apmokėti įrodymas yra kai vekselio turėtojas išsiunčia vekselio mokėtojui registruotą laišką su reikalavimu apmokėti vekselį ir pateikia savo pranešimo tekstą bei registruoto laiško siuntimo įrodymus notarui. Notaras visais atvejais priimdamas prašymą įforminti protestą privalo patikrinti, ar: 1) vekselis išrašytas pagal įstatymo reikalavimus; 2) vekselis pateikiamas protestui nustatytu laiku; 3) vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar turėtojo įgaliotas asmuo. Jei visi reikalavimai atitinka įstatymą, tuomet notaras per dvi dienas privalo įforminti vekselio protestą. Tai yra, gavęs prašymą, notaras nedelsiant siunčia registruotu laišku skolininkui pranešimą apie tai, kad jam yra pateiktas prašymas įforminti protesto aktą ir nurodoma tos darbo dienos pabaigos valanda iki kada skolininkas turi atvykti ir apmokėti vekselį arba pateikti įrodymą, kad vekselis apmokėtas. Nesulaukus, sekančią dieną notaras įformina vekselio protestą. Apie vekselio protestą notaras privalo skelbti Valstybės žinių priede, ir jau tik sulaukęs šio oficialaus pranešimo turi teisę išduoti vykdomąjį įrašą. Praktikoje vekselio protestavimo procedūra užtrunka iki mėnesio. Štai čia ir būtų klausimas, ar tikrai yra tikslinga vekselį protestuoti bei kokie yra vekselio protestavimo pliusai? Vykdomasis įrašas Vykdomuoju įrašu yra įgyvendinama ĮPVĮ numatyta vekselio turėtojo teisė ne ginčo tvarka priverstine tvarka išsireiklauti velselyje nurodytą pinigų sumą iš vekselio mokėtojo. Prašymas dėl vykdomojo įrašo išdavimo turi būti pateikiamas per vienerius metus nuo protesto įforminimo dienos, jei vekselis yra protestuotinas. O kai vekselis yra neprotestuotinas pateikti reikia per vienerius metus nuo mokėjimo termino pabaigos. Notarui turite pateikti: 1) prašymą išduoti vykdomąjį įrašą; 2) vekselio originalą; 3) užprotestuoto vekselio protestą; 4) įrodymą, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti bei įrodymą, kad vekselio davėjui buvo pranešta apie vekselio neapmokėjimą. Notaras visais atvejais priimdamas prašymą įforminti protestą privalo patikrinti, ar: 1) vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo 2) vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus; 3) vekselis užprotestuotas arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą; 4) pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko: 1) per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą arba nesumokėtą vekselio sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis; 2) vekselio turėtojo sumokėtą notaro atlyginimą už vekselio protestavimą ir vykdomojo įrašo darymą; 3) pranešimų siuntimo bei kitas išlaidas. Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų). ĮPVĮ 81 str. nustatyta, kad vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka, kai atsiranda reikalavimo teisė vekselį užprotestavus arba atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą bei pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas. Pirmiausia reikia įsitikinti, ar vekselis buvo pateiktas vekselio mokėtojui apmokėti. Tokia pareiga notarui nėra tiesiogiai nustatyta, tačiau nenustatę kada vekselis buvo pateiktas apmokėti negalima nustatyti ar apie vekselio neapmokėjimą buvo tinkamai pranešta, tai yra pranešta per įstatyme nustatytą terminą. Vekselis turi būti pateiktas apmokėti per tokius terminus: 1) vekselis mokėtinas nustatytą dieną, per nustatytą terminą po išrašymo ar po pateikimo, turi būti pateiktas apmokėti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas; 2) vekselis mokėtinas jį pateikus turi būti pateiktas apmokėti per 1 m. nuo išrašymo, jeigu šio termino davėjas nesutrumpino ar nepratęsė. Nei įstatymas nei Vekselių naudojimo taisyklės nenustato kokiu būdu vekselis turi būti pateikiamas apmokėti. Aiškus vekselio pateikimo apmokėti įrodymas, kai pačiame vekselyje jo mokėtojas nurodo, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti ir tai patvirtina savo parašu. Tačiau dažnai vekselio originalą pateikti mokėtojui neįmanoma dėl įvairiausių priežasčių. Kyla klausimas kokiu būdu tuomet vekselis gali būti pateiktas apmokėti ir kaip notarui įsitikinti, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti? Vekselių naudojimo taisyklės nurodo atvejį kuomet vekselio turėtojas gali pateikti vekselį inkasuoti bankui, teikiančiam tokią paslaugą. Taisyklėse nurodyta, kad inkasuojančiojo banko raštiškas raginimas mokėtojui apmokėti vekselį prilygsta vekselio pateikimui mokėtojui. Kitokių pateikimo būdų nėra numatyta, todėl pakankamas vekselio pateikimo apmokėti įrodymas yra kai vekselio turėtojas išsiunčia vekselio mokėtojui registruotą laišką su reikalavimu apmokėti vekselį ir pateikia savopranešimo tekstą bei registruoto laiško siuntimo įrodymus notarui. Antra, notaras turi įsitikinti, kad apie velselio neapmokėjimą yra pranešta. Vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas, per 4 darbo dienas po protesto, o kai vekselis neprotestuotinas – per 4 darbo dienas po vekselio pateikimo apmokėti. Įstatymas nurodo, kad pranešti galima bet kuria forma, tačiau davėjas privalo įrodyti, kad tai jis padarė nustatytu laiku. Remiantis ĮPVĮ laikoma, kad terminas pranešti apie neapmokėjimą nepraleistas, jeigu pranešimas nustatytu laiku buvo išsiųstas paštu. Tokiu atveju vekselio turėtojas privalo pateikti notarui siųsto pranešimo tekstą bei registruoto laiško siuntimo įrodymus. Vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui, tik įrodžius, kad visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims yra nustatyta tvarka pranešta. Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą arba nesumokėtą vekselio sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis, vekselio turėtojo sumokėtą notaro atlyginimą už vekselio protestavimą ir vykdomojo įrašo darymą, taip pat pranešimų siuntimo bei kitas išlaidas. Vykdomasis įrašas sudaromas dviem egzemplioriais, iš jų vienas paliekamas saugoti notaro archyve, kitas prisiūtas prie vekselio originalo atiduodamas vekselio turėtojui. Gali būti išduodama daugiau vykdomųjų įrašų, kai yra daugiau nei vienas pagal vekselį įsipareigojusių asmenų, kadangi pagal LR CPK vykdomieji dokumentai pateikiami vykdymui pagal skolininko gyvenamąją vietą. Visi vykdomojo įrašo egzemplioriai turi būti sunumeruoti, o jų skaičius nurodytas vykdomajame įraše. Svarbu įsidėmėti: • Vekselis – tai tik LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka išrašytas dokumentas. Vekselis griežtai turi atitikti įstatyme numatytus reikalavimus, tai yra turėti įstatyme nustatytus rekvizitus; • Suėjus vekselio mokėjimo terminui, tai yra paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas, pateikti vekselio mokėtojui apmokėti vekselį; • Jei vekselis yra protestuotinas, būtina paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas, kreiptis į notarą dėl vekselio protestavimo; • Vekselio turėtojas privalo pranešti vekselio davėjui (mokėtojui) apie tai, kad vekselis neapmokėtas, per keturias darbo dienas po protesto, o kai vekselis neprotestuotinas – per keturias darbo dienas po vekselio pateikimo apmokėti; • Prašymas dėl vykdomojo įrašo išdavimo turi būti pateikiamas per vienerius metus nuo protesto įforminimo dienos, jei vekselis yra protestuotinas. O kai vekselis yra neprotestuotinas pateikti reikia per vienerius metus nuo mokėjimo termino pabaigos.