Mitai apie verslus ir verslininkus
1 mitas. VERSLAS — RIZIKINGA VEIKLA
Gerai organizuotam ir sumaniai tvarkomam verslui gali grėsti mažiausia rizika. Skaičiuojantis, o ne nesąmoningai veikiantis verslininkas rūpestingai pasirenka veiklos sritį ir verslą organizuoja taip, kad rizika tampa valdoma ir pateisinama.
Kas gi priverčia firmas rizikuoti?
Pirmiausia, pats verslininkas, kuris ir yra atsakingas už tą riziką.
Antra, jam dirbantys asmenys. Įdomu, jog firmos, kurios domisi samdomų darbuotojų verslumo sugebėjimais, dažniausiai nežlunga.
Išsigelbėjimas — tinkamai panaudotas kapitalas. Jeigu tikrai yra prekių ir paslaugų poreikis, žmonės darys viską, kad Įsigytų reikalingų dalykų.
Rizika atsiranda ir dėl vadybininkų nesumanumo. Turbūt žinai ne vieną pavyzdį, kai netikę vadovai nuskurdino anksčiau buvusią turtingą firmą. Ir priešingai — ne viena verslo įmonė atgimė, naujiems, kompetentingiems vadovams parengus tinkamą taktiką. Šiuo atveju rizikos priežastis buvo žmonės, o ne pats verslas.
2 mitas. VERSLININKAS DAUG KUO RIZIKUOJA
„Rizikuotojas” — tai terminas, kurį dažnai mėgsta vartoti ekonomistai, kalbėdami apie žmones, tik ką pradedančius savo verslą. Kai kurie verslininkai mėgsta įsivaizduoti esą labai energingi žmonės, sudarinėjantys daug materialių išteklių reikalaujančius sandorius, ir kartu šį mitą dar labiau išpučia.
Tačiau tyrimai, stebėjimai šios legendos nepatvirtina. Daugelis jų parodė, kad verslininkams gresia saikinga rizika, kai susiduriama su iš anksto numatomomis aplinkybėmis, ir tuomet svarbiausias jų uždavinys — rasti pusiausvyrą tarp pelno ir rizikos. Didžiausia verslo rizika atsiranda dėl to, kad daugumas produktų gaminama remiantis tikėtina paklausa, kurios gali ir nebūti. Todėl pelnas ir yra atlyginimas verslininkui už tai, kad, prisiimdamas tą netikrumą, jis iškėlė verslo idėją ir ją Įgyvendino. Kiek verslininkas, remdamasis savo išsilavinimu ir meistriškumu, gali sumažinti savo verslo . ą, tiek jis atlyginamas darbo užmokesčiu. Už savo paslaugas, imdamasis tos rizikos kuri negali būti nei perduota kitiems, nei sumažinta, jis atlyginamas pelnu. Rizikavimas skatina visuomenės pažangą. Visuomenė nedaug pasiektų, jei niekas nedrįstų imtis rizikuoti įgyvendinti naujus sumanymus. Šiuo požiūriu į pelną reikia žiūrėti kaip į visuomenės atlyginimą tiems, kurie sėkmingai atlaikė riziką, neatskiriamą nuo pačios pažangos.
Gana dažnai pasitaikantis atvejis, kai verslininkas gali pasiūlyti savo idėją, išsilavinimą ar įgūdžius, sudarydamas sąlygas kitiems investuoti lėšas. Tuomet finansiškai rizikuoja kiti, o verslininkas — savo laiku, sumanumu ir įvaizdžiu.
3 mitas. VERSLININKAIS NETAMPAMA. VERSLININKAIS GIMSTAMA.
Daugelis žmonių mano, jog verslininko sugebėjimai slypi jo genuose. Tokie žmonės abejoja, ar šiuos sugebėjimus galima išsiugdyti.
Gyvenimo patirtis rodo, kad žmonės, neturėję gabumų verslui, tokių įgūdžių įgyja vėliau. Būna ir atvirkščiai — žmonės, iš prigimties turėję verslininkui būdingų gabumų, dėl auklėjimo jų netenka. Specialistai teigia: nors verslo meno galima išmokti, žmonėms, turintiems įgimtų pomėgių, visuomet geriau seksis.
Pati verslininkystės esmė prieštarauja reikalavimui paklusti kitų žmonių sukurtiems įstatymams. Todėl daugelis verslininkų patiria didelį džiaugsmą suvokdami, jog jie besą patys sau viršininkai.