Investicijų rūšys
Materialusis ilgalaikis turtas – fiziniai objektai, tokie kaip žemė, pastatai, gamyklos, įrenginiai, atsargos. Nematerialusis ilgalaikis turtas – tai verslo turtas, kuris neturi fizinės išraiškos. Jis apima tokius dalykus, kaip patentai, autorių teisės, firmos vardas ar prekės ženklas, tam tikros techninės žinios. Įmonės reputacija turbūt yra labiausiai neapčiuopiamo nematerialaus ilgalaikio turto pavyzdys – šio turto egzistavimo nepatvirtina joks dokumentas, tačiau neįmanoma paneigti, kad reputacija yra svarbus turtas, turintis tiesioginę įtaką verslo rezultatams. Finansinės investicijos – tai finansinio turto, įskaitant akcijas, obligacijas bei kitus skolos vertybinius popierius, banko depozitus, draudimo polisus ir kt, įsigijimas siekiant ateityje gauti pajamas arba pelną dėl padidėjusios šio turto vertės. Finansinės investicijos, lyginant su kapitalo investicijomis, yra daug mobilesnės. Jų lygis priklauso nuo tuo metu vyraujančių palūkanų normų, laukiamo investicijų pelningumo ir bendro pasitikėjimo ekonomikos stabilumu. Pagal investuotojo įtaką bendrovei, į kurią investuojama, investicijas galima skirstyti į tiesiogines ir netiesiogines (dar vadinamas portfelio) investicijas. Tiesioginiai ir netiesioginiai investuotojai atlieka skirtingą vaidmenį valdant bendrovę. Netiesioginio investuotojo vaidmuo kuriant bendrovės strategiją ir ją valdant yra pasyvus, o tiesioginio investuotojo vaidmuo yra aktyvus. Jei netiesioginiam investuotojui nebepatinka įmonės veiklos rezultatai, jis paprastai parduoda savo turimas įmonės akcijas ar obligacijas ir investuoja pinigus kitur. Paprastai tiesioginis investavimas yra susijęs ir su technologijų bei žinių perdavimu, tiesioginis investuotojas turi atstovus įmonės valdymo organuose, o netiesioginio investavimo atveju įmonė gauna tik pinigus. Tiesioginės investicijos – tai investicijos įmonei steigti arba jau veikiančios įmonės kapitalui ar jo daliai įsigyti. Tiesioginės investicijos taip pat yra reinvesticijos ir paskolos ūkio subjektams, kuriuose investuotojui priklauso kapitalas ar jo dalis, subordinuotos paskolos, jei investuojama siekiant užmegzti arba palaikyti ilgalaikius tiesioginius investuotojo ir ūkio subjekto, į kurį investuojama, ryšius ir investuojant įsigyta kapitalo dalis suteikia investuotojui galimybę kontroliuoti arba daryti nemažą įtaką ūkio subjektui. Netiesioginės (portfelio) investicijos – tai tokios investicijos, kai investuojant įsigyta kapitalo dalis nesuteikia investuotojui galimybės daryti didelę įtaką ūkio subjektui. Pagal investuotojo nuolatinę buveinę (rezidavimą) investicijos skirstomos į vidaus investicijas ir užsienio investicijas: Vidaus investicijos – tai rezidentų investicijos savo šalyje, pavyzdžiui, Lietuvos valstybės, Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų bei juridinio asmens teisių neturinčių įmonių investicijos Lietuvoje. Užsienio investicijos – tai užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, užsienio fizinių ir juridinių asmenų investicijos. Pagal investuotojo statusą investicijos skirstomos į valstybės investicijas ir privačias investicijas: Valstybės investicijos – tai investicijos valstybės poreikiams tenkinti valstybės ar savivaldybių lėšomis, valstybės ar savivaldybių vardu gautomis paskolomis, valstybės ar savivaldybių įmonių lėšomis ir kitu valstybės ar savivaldybių turtu bei valstybės ar savivaldybių suteikiamomis paskolų garantijomis. Privačios investicijos – tai visų privataus sektoriaus ūkio subjektų (įmonių, namų ūkių ir kt.) investicijos. Pagal investuotojo organizacijos tipą investicijos, ypač finansų investicijos, dar gali būti skirstomos į institucinių investuotojų ir individualių investuotojų investicijas: Institucinių investuotojų grupei priklauso investiciniai fondai, pensijų fondai, draudimo bendrovės, alternatyvaus investavimo fondai ir pan. Individualūs investuotojai – tai asmenys arba mažos ar santykinai laisvu pagrindu susijungusios asmenų grupės. Individualūs investuotojai, turėdami mažai patirties, paprastai įgalioja institucinius investuotojus, jiems atstovauti.